SOLO TEATRAS| „LIETUVIŠKOJI NORA“ / AKTORĖS MONIKOS MIRONAITĖS GYVENIMO IR KŪRYBOS MOTYVAIS

Vienos dalies spektaklis pagal H. Ibseno pjesę „Lėlių namai“ ir aktorės Monikos Mironaitės gyvenimo bei kūrybos motyvus

Spektaklio idėjos autorė, pjesės autorė ir režisierė – BIRUTĖ MAR

Muziką kūrė ir parinko – ANTANAS KUČINSKAS

Dailininkė – INDRĖ PAČĖSAITĖ

Choreografė ir režisierės asistentė – SIGITA MIKALAUSKAITĖ

Video dailininkas – KAROLIS BRATKAUSKAS

Vaidina:

BIRUTĖ MAR

ALEKSAS KAZANAVIČIUS

VYTAUTAS ANUŽIS arba ANDRIUS BIALOBŽESKIS

MINDAUGAS CAPAS

„Lietuviškoji Nora“ – dokumentinės ir teatrinės raiškos spektaklis, sukurtas pagal garsios Lietuvos aktorės Monikos Mironaitės gyvenimo, kūrybos ir legendinio Noros vaidmens motyvus.

Monika Mironaitė – viena ryškiausių XX amžiaus Lietuvos teatro asmenybių, aktorė, kurios talentas, sceninė charizma ir kūrybinis kelias tapo neatsiejama Lietuvos teatro istorijos dalimi. Jos sukurtas Noros vaidmuo Henriko Ibseno dramoje „Lėlių namai“ įėjo į teatro istoriją kaip vienas įsimintiniausių aktorės kūrybinių pasiekimų.

Spektaklis pasakoja ne tik apie Norą – moterį, ieškančią savo tapatybės ir laisvės, bet ir apie pačią Moniką Mironaitę, jos vidinius konfliktus, pasirinkimus, meilę teatrui bei sudėtingą menininko gyvenimo kelią.

„Lietuviškoji Nora“ kuriama kaip dokumentinė mozaika, kurioje susipina M. Mironaitės laiškai, prisiminimai, dienoraščių fragmentai, interviu, kūrybiniuose vakaruose skaityti tekstai, H. Ibseno dramos „Lėlių namai. Nora“ ištraukos bei jos amžininkų – dukters Dagnės Jakševičiūtės, Laimono Noreikos, Juozo Baltušio, Prano Treinio, Rūtos Staliliūnaitės, Audronės Girdzijauskaitės ir kitų – atsiminimai.

Tai spektaklis apie aktorę, moterį ir epochą, kurioje asmeninė laisvė, kūryba ir žmogaus pasirinkimai tampa nuolatiniu vidiniu iššūkiu.

Spektaklyje panaudotos nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų.

Trukmė – 1 val. 30 min.

Spektaklio sukūrimo projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.